Nesu religingas, niekada viešai nedemonstruoju savo meilės judaizmui ar Izraeliui. Tačiau manyje kažkas prabudo.
Visada buvau tykus Amerikos žydas. Tikrai nepriskirčiau savęs prie judaizmo išpažinėjų. Nesilaikau košerinių reikalavimų. Mano vaikai nelanko žydų mokyklos, o per šabą retai užsuku į sinagogą. Tyliai švenčiu didžiąsias žydiškas šventes ir ramiai pasakau "ačiū", kai visai nepažįstamas žmogus per Chanuką man palinki linksmų Kalėdų. Aš tyliai pasimeldžiu, kai pasijuntu esąs tikrai beviltiškas, ir tyliai padėkoju už visus savo gyvenimo palaiminimus.
Aš tyliai stengiuosi įskiepyti savo vaikams meilę judaizmui, tyliai tikėdamasis, kad jie šią meilę įgis be didelių pastangų. Ir, žinoma, niekada viešai nedeklaruoju ir nedemonstruoju savo meilės judaizmui ar Izraeliui, nes, galų gale, esu tik tykus Amerikos žydas.
Kodėl tykų Amerikos žydą taip stipriai paveikė žiaurumai Izraelyje? Kodėl tykaus Amerikos žydo skausmas toks gilus? Ar aš apskritai turiu teisę jausti tokią širdgėlą arba reikšti savo pyktį ir nusivylimą viešai, kai esu tik tykus Amerikos žydas?
Nesu tikras, ar galėčiau suformuluoti artikuliuotus atsakymus į šiuos klausimus. Tačiau tvirtai žinau, kad atsakymai yra giliai įsišakniję kiekvieno žydo kraujyje.
Žinoma, kiekvienam padoriam žmogui, tiesiog žmogiškai būtybei, žydų tautai padarytos baisybės turėtų sukelti širdgėlą ir pasipiktinimą. Žinoma, jei tai gali pripažinti tykus Amerikos žydas, šitai turėtų pripažinti kiekvienas žmogus, ar ne?
Tačiau šiam tykiam Amerikos žydui atsitiko kai kas daugiau. Tai kur kas daugiau, nei vieno žmogaus pasipiktinimas ir širdgėla. Kažkas manyje pabudo.
Gili meilė ir ryšys su mano tauta, su mano broliais ir seserimis Izraelyje ir su prieš mane gyvenusiomis kartomis. Žinojimas, kad antisemitizmas gyvas ne tik kurtinančiuose mūsų priešų veiksmuose, bet ir tylioje kai kurių kaimynų ir draugų tyloje.
Atsirado gilus ryšys su stipria bendruomene, vienijančia tiek žydus, tiek nežydus, kai mano vienišumo jausmas virsta solidarumu.
Šiandien mano tautos drąsą ir atsparumą, apie kuriuos buvau tik skaitęs ir girdėjęs pasakojant, turiu garbės matyti iš arti.
O svarbiausia, aš prabudau suvokdamas, kad nebeturiu prabangos būti tykiu Amerikos žydu.
Tos prabangos neturi nė vienas iš mūsų.
Šaltinis: I Am a Quiet American Jew - Aish.com
Comments