Šiandien, gegužės 17-tąją, Solomono Teitelbaumo paroda “Malda žuvėdrai” atvėrė duris Pylimo galerijoje, Vilniuje.
Pastatas, kurio pirmajame aukšte dabar įsikūrusi galerija, mena žilą istoriją. Kaip tvirtinama Pylimo galerijos tinklalapyje: “Gyvenamasis namas sienoje prie Pylimo gatvės slepia XVI a. miesto gynybinės sienos mūrą. Tai seniausia ir vertingiausia šio pastato dalis. Rūsiuose rastas 41 m ilgio gotikinės miesto gynybinės sienos pamatas, o antrame aukšte matomos buvusios šaudymo angos”.
Įdomu, kad sovietiniais laikais ši vieta visai nebuvo svetima kultūrai. Pastato tuometinėje Komjaunimo gatvėje antrajame aukšte kurį laiką veikė legendinio savaitraščio “Literatūra ir menas” redakcija, todėl gal galima tvirtinti, kad “kultūros atsišaudymai” šioje erdvėje turi tam tikrą tradiciją.
Salytė, kurioje eksponuojami S.Teitelbaumo darbai nėra didelė, bet puikiai apšviesta. Dirbtinis apšvietimas lygus, nesukuria šešėlių, erzinančių mėginant įsigilinti į spalvų persunktus darbus.
Perguldyti tapybą žodžiais - reikalas pavojingas, į kurį veltis be specialaus pasirengimo nerekomenduojama. Tačiau perteikti emocijas tų, kurie mene gaudosi toli gražu ne apgraibomis, pamėginti įmanoma.
Parodos atidaryme tapytojas Arvydas Šaltenis itin spalvingai pašnekėjo (ką ten pašnekėjo - raiškiai parodė!) kaip veikia Solomono linijos - susikertančios, viena kitą pratęsiančios, skaudinančios, palaikančios. Norint Solomono paveikslą pamatyti, reikia nurimti, nugrimzti į tylą ir atidžiai įsižiūrėti... Tiesa, yra nemaža rizika: įsižiūrėjus atsitraukti nebeįmanoma, pradeda veikti kone apčiuopiamas magnetizmas.
Įdomu, kad pats Solomonas nėra itin kalbus, jis bevelėja savo balsą atiduoti daiktams ir siužetams, kurie jį supa, ypač pajūryje, Palangoje ir Kuršių nerijoje. Tokia ta saliamoniška magija – prakalbinti krūmus, kopas, žuvėdras, tačiau pačiam išsisaugoti tylą...
Šiandien Pylimo galerijoje atsidarė Solomono Teitelbaumo paroda “Malda žuvėdrai” ir jei suskubsite, iki birželio 4-osios turite visas galimybes patirti visą tą magišką magnetizmą.
Ginas Dabašinskas
Comments