Žydai Pušalote įsikūrė XVIII a. viduryje. Carinės Rusijos valdžiai draudžiant verstis žemdirbyste, žydų miesteliuose sparčiai gausėjo. Dokumentai rodo, kad 1847 m. Pušalote gyveno 432 žydai. 1897 m. visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje jau gyveno 920 žydų (69 proc. visų gyventojų). Pirmojo pasaulinio karo metais jų skaičius Pušalote sumažėjo, nes 1915 m. caro valdžia daug Lietuvos žydų išvarė į Rusijos gilumą. Po karo atgal sugrįžo tik maža dalis bendruomenės. 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Pušalote buvo 210 žydų (26 proc. gyventojų).
Pagrindiniai žydų verslai nuo seno buvo prekyba, amatai. Turtingesnieji valdė krautuves, bravorus, smukles. Žydai buvo geri meistrai, išmanė savo amatą. Šmuelis Belunas žiedė puodus, Girša Bunas užsiėmė manufaktūros prekyba, Izaokas Frankas prekiavo mediena. Būta batsiuvių, siuvėjų, kepėjų. Mažiau pasiturintieji siūlė smulkias prekes ar supirkinėjo antrines žaliavas: odas, kiaušinius, kiaulių šerius, arklių uodegų ir karčių plaukus. Lietuvoje žemės ūkio veikla žydams nebuvo draudžiama, todėl tarp žydų daugėjo žemdirbių.
Nepriklausomos Lietuvos laikais (1918–1940) Pušaloto žydai gyveno visavertį ekonominį, kultūrinį ir politinį gyvenimą, santykiai su lietuviais buvo geri. Žydų atstovai buvo renkami į savivaldybės tarybą ir rūpinosi savo bendruomenės reikalais. Miestelio žydai turėjo sinagogą, savo banką, vargšais besirūpinusį labdaros fondą, pradžios mokyklą hebrajų kalba ir biblioteką. Žydų jaunuoliai aktyviai dalyvavo sionistinių organizacijų veikloje, savanorių gaisrininkų draugijoje. Tarpukario metais dalis Pušaloto žydų emigravo į Pietų Afriką, Palestiną ir Pietų Ameriką.
1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Vokietijos–Sovietų Sąjungos karas. Pušalote ėmė burtis sukilėliai, jie užėmė valsčiaus savivaldybės ir pašto pastatus, geležinkelio stotį. Prasidėjo represijos prieš sovietinio režimo atstovus, o taip pat žydų bendruomenės narius.
Liepos pirmomis dienomis žydai buvo šaudomi Pušaloto žydų kapinėse, miške prie Gailiūnų kaimo. 1945 m. žydų kapinėse atkasus masinę kapavietę buvo surasti devynių asmenų palaikai, tarp jų – Vitanio Volfo, Jankelio Šapiros, Chajos Kazerzonaitės (17 metų), Chajos Zelmonaitės (15 metų) ir neatpažinto vyriškio, kuris, pagal parodymus, buvo Panevėžio miesto žydų mokytojas. Iškasti žydų palaikai buvo perlaidoti čia pat, žydų kapinėse. Motelis Lygumas buvo sušaudytas Voverynės miške, netoli Pušaloto.
Vokiečių karinė administracija vykdė ne tik komunistų, bet ir sistemišką žydų persekiojimo politiką. Naciams pavaldi lietuviška administracija aktyviai įsitraukė į šį kruviną darbą. Pušaloto sukilėlių būrio nariai suiminėjo žydus, kurie vėliau buvo nuvaryti į Panevėžį ir ten sušaudyti. Liepos pradžioje Pušaloto miestelio Žaliojoje gatvėje buvo įsteigtas žydų getas, į kurį sukilėliai (reorganizuoti į pagalbinę policiją) ir policininkai suvarė apie 120–200 vietinių žydų (30–40 šeimų). Getą saugojo ginkluoti sargybiniai. Apie 60 vyrų buvo uždaryti daržinėje Panevėžio gatvėje ir varomi dirbti viešųjų darbų.
Pušaloto žydai organizuotai pradėti šaudyti 1941 m. liepos mėnesį miestelio žydų kapinėse ir miške prie Šedeikonių kaimo. Vieną vakarą policininkai ir baltaraiščiai (pagalbiniai policininkai) iš sinagogos išsivedė apie 20–30 žydų vyrų, juos nuvarė į žydų kapines ir prie duobės krašto sušaudė į nugaras. 1941 m. liepos pabaigoje miške prie Šedeikonių kaimo buvo sušaudyta dar apie 20 žydų. Tai buvo 15–45 metų amžiaus vyrai, kuriuos pagalbinės policijos būrio nariai išvarė iš areštinės į mišką tariamai sodinti medelių. Sušaudytieji buvo užkasti dviejose duobėse. Šaudyme dalyvavęs pagalbinės policijos būrio vadas pasisavino nužudyto žydo šeimos namą ir visą jame buvusį turtą. Kai kurie žudynių Šedeikonių miške dalyviai, sugrįžus sovietams, buvo suimti ir 1945 m. nuteisti mirties bausme. Be organizuotų egzekucijų, Pušalote buvo ir pavienių žydų nužudymo faktų. Vokiečių okupacijos pradžioje sukilėlių būrio nariai Gegabrastos kaime sušaudė Jechalį Chajatą ir jo žmoną, o nužudytųjų turtą išgrobstė. Kas konkrečiai įvykdė šį nusikaltimą, nėra tiksliai žinoma.
Pušaloto žydų bendruomenė galutinai buvo sunaikinta 1941 m. liepos pabaigoje. Apie 200 žydų buvo nuvaryti į Panevėžį ir perduoti saugumo policijai. Juos kartu su kitais Panevėžio apskrities žydais uždarė Pajuostės (4 km nuo Panevėžio) kareivinėse. Iš ten pasmerktieji vėliau buvo varomi į Kurganavos (Pajuostės) mišką. Ten juos sušaudė vokiečių gestapininkai ir lietuvių savisaugos bataliono kareiviai. Žudynėse Pajuostėje dalyvavo kai kurie Pušaloto būrio nariai. Jiems buvo įsakyta budėti apsaugos žiede ir stebėti, kad žydai nepabėgtų iš žudynių vietos.
Labai tikėtina, kad Pušaloto žydų žudynės Pajuostėje įvyko 1941 m. liepos 28 d. Yra žinoma, kad tą dieną buvo sušaudyta 234 žydų vyrai, 15 žydų moterų. Galimai tą dieną buvo sušaudyti ir Pušaloto žydai.
Kita versija – Pušaloto žydai sunaikinti rugpjūčio 23-iąją, kai Pajuostėje įvykdytos didžiausios Panevėžio miesto ir apskrities žydų žudynės. Šios akcijos metu iš viso buvo nužudyta net 7523 žydų vyrai, moterys ir vaikai.
Pušaloto žydų daiktai buvo suvežti į sinagogą. Žydų turto tvarkymo komisija jais aprūpino valsčiaus savivaldybę, girininkiją, pradžios mokyklas, tris lietuvių šeimas, teko net prieglaudoms Traupyje ir Raguvoje. Žydų baldų nusipirko Deglėnų pradžios mokykla. Gauti pinigai buvo perduoti vokiečių valdžiai. Po karo dauguma Pušaloto žydų namų buvo nugriauti ar sudeginti, ištuštėjusi sinagoga paversta sandėliu.
Prie Pušaloto senųjų žydų kapinių įrengtas informacinis stendas skirtas Pušaloto valsčiuje gyvenusiems ir Pajuostės miške nužudytiems žydų tautybės Lietuvos piliečiams atminti.
Parengta remiantis LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR
REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO informacija
Comments